2014-03-05

Gyvenimo troškimas


Yra tokių autorių, kuriuos atrandi ir paskui po truputį jaukiniesi. Manau, jog J.M. Coetzee - būtent toks atvejis: pradėjau pažintį nuo Age of Iron, po pertraukos kibau į jo Barbarų belaukiant, o štai prieš porą savaičių užverčiau paskutiniuosius Life and Times of Michael K puslapius. Kai pabandau verbalizuoti tuos pojūčius, kuriuos man sukelia kiekviena jo knyga suprantu, jog tekstuose visada slypi kažkas panašaus, bet sykiu - ir kažkas visiškai kito.
   Coetzee personažus renkasi iš sociumo paribių: senyvos, sergančios moterys, asocialūs asmenys, taisyklių laužytojai... Istorijos, kurias jie gali papasakoti ir yra stiprioji Coetzee tekstų vieta.
   Maiklo gyvenimą nuo pat vaikystės lydi defektai - jis gimsta su kiškio lūpa ir dėl to deformuota nosimi (The lip curled like a snail's foot, the left nostril gaped, p. 3). Nenormali vaiko išvaizda ir protinis atsilikimas lemia glaudžių santykių tarp vaiko ir motinos trūkumą. Ne tik emocinę, bet ir fizinę distanciją įkūnija Huis Norenius - įstaiga, skirta tokio paties likimo vaikams kaip ir Maiklas, kur pastarasis praleidžia 15-ka metų. 
  Knygos veiksmas vystosi karo fone: ponia K sunkiai serga ir Maiklas ją įkalba savadarbiu vežimuku važiuoti į jos gimtinę. Įgyvendinti planą pavyksta iš antro karto, tačiau netrukus mama miršta ir Maiklas lieka vienas, įstrigęs kažkur pakeliui į užsibrėžtą tikslą, su mamos pelenų dėžute rankoje.
   Vis dėlto Maiklas tęsia kelionę ir aptinka apleistą sodybą, kuri kaip ir atitinka mamos gimtinę iš jos pasakojimų. Čia jis randa ne tik užtvanką ir moliūgų bei melionų sėklų, bet ir suvokia savo pašaukimą. Pašaukimą būti sodininku.
   Maiklas pabuvoja ir dvejose darbo stovyklose, tačiau jis nori gyventi sau, jis nori dirbti sau, o ne kitiems. Jam reikalinga žemė. Jis ir pats save suvokia kaip žemės kirminą (p. 182). 
  Žemė - tikroji Maiklo K motina. Jis vieną sykį gimė iš moters, tačiau pasaulį išvydo deformuotas. Kai grįžęs į apleistąją sodybą jis išsikasa bunkerį ir jame slepiasi, o vėliau ten panyra į savotišką hibernavimo būseną - vis tai suponuoja bandymą grįžti į tikrosios motinos - Žemės - įsčias. Ten vyrauja ramybė, kuri priešinama karui, vykstančiam virš jos. Kareiviams, kurie suradę ima jį tardyti, K sako, jog jis tiesiog miegojęs, o šie jį pažadinę (p. 123) Šis miegojimo ir pabudinimo ne laiku motyvas juntamas visoje likusioje knygoje - tarsi dar viena atimta galimybė išvysti pasaulį iš naujo.
   Maiklo buvimą kitokiu nei visi supranta ir įvertina tik gydytojas, kurį šis nusikamavęs ligonis tarsi apsėda. Dienoraštinio pobūdžio užrašuose bandoma apsvarstyti, kodėl jis toks, kas tai lemia: 

I alone see you as neither a soft case for a soft camp nor a hard case for a hard camp but a human soul above and beneath classification, a soul blessedly untouched by doctrine, untouched by history, a soul stirring its wings within stiff sarcophagus, murmuring behind that clownish mask. You are precious, Michaels, in your way; you are the last of your kind, a creature left from an earlier age <...>. (p. 151) 
    Life and Times of Michael K pasakoja apie žmogų, norintį tiesiog gyventi - būti niekeno netrukdomam, nevaldomam. Tokie siekiai įstatymų sustyguotoje visuomenėje - neįmanomi, todėl žmogus, bandantis gyventi kitaip yra išsyk traktuojamas kaip "taisytinas sociumo elementas", kuriam galvoje (geriausiu atveju) trūksta bent poros varžtelių. Tačiau Maiklas puikiai suvokia ką jis darąs, visi jo veiksmai yra apmąstyti ir turintys pagrindą. Bėda ta, jog jis niekam jų prasmės negeba (ir nesistengia) perteikti, nes žino, jog bet kuriuo atveju liksiąs nesuprastas, o ir manipuliuoti žmonėmis - ne jo stichija ir tikrasis noras:

And if I had learned storytelling at Huis Norenius instead of potato-peeling and sums, if they had made me practice the story of my life every day, standing over me with a cane till I could perform without stumbling, I might have known how to please them. <...> When my story was finished, people would have shaken their heads and been sorry and angry and plied me with food and drink; women would have taken me into their beds and mothered me in the dark. Whereas the truth is that I have been a gardener <...> and gardeners spend their time with their noses to the ground. (p. 181)
  Knyga Life and Times of Michael K nepriskirtingas lengvųjų skaitinių kategorijai, tad jei nenorite kamuotis gyvenimo prasmės paieškų ir absurdo akivaizdoje, šios knygos nerekomenduoju. Visais kitais atvejais - privalomas skaitinys, galintis įsitaisyti ir jūsų namų bibliotekoje! 

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą