2012-12-05

Atimkite iš jo šaukštą


Ateinu su šaukštu - nauja Nacionalinės premijos laureato Juozo Erlicko knyga, kurioje iš laiko jau išbandytų ir dar laukiančių to išbandymo tekstų pinamas Lietuvos istorijos metraštis. Solidų veikalą sudaro net 11 knygų, laiko ribos - nuo 30 000 000 m. pr. Kr. <...> iki 30 000 000 m. po Kr. <...>. Autorius fiksuoja ne tik realius istorinius įvykius, bet ir lietuvio dvasios perversmus ir nelyg biblinis pranašas skelbia amžinąsias tiesas.

Juozo Erlicko knygos jau kurį laiką gali girtis Hario Poterio epopėjos apimtimis, tačiau knyga, besipučianti kaip cheminiais pašarais maitinamas paršelis ne visada alsuoja kokybe.
   Tai, jog Erlickas nuo laikraščiui skirto humoro ( a la aforizmų) toli nenubėga, liudija didžioji jo knygos dalis (Jei prie vieno avino pridėsi keturis - bus avių banda. Tai kodėl prie vieno pridėjus šimtą keturiasdešimt - Lietuvos Seimas?, 118 p.). 
   Juokingais netampa ir kai kurių sovietmečiu garbintų ir graibstytų kūrinių perrašai (Durys į ateitį. Šaltkalvio Ignoto teisybė, p. 84-89) ar liaudies dainų parafrazės (Atgimstanti Lietuva, 91 p.). 
   Nerandu priežasties kodėl vėl išspausdinta Kriminalinė kronika - Biblijos parafrazė, kuriai buvo skirta visa Knyga.
   Žinoma, yra ir šviesiųjų šios knygos pusių - eilėraščiuose pasitaikančios gražesnės, netikėtesnės eilutės:

- Ne aš parašiau šitą dangų,
Ne mano ta žemė rašyta

(Kūrėjas. Paskutinis atodūsis, 862 p.)

O kai kada gražus pasirodo net ir visas (!) eilėraštis (nepaisant sušlubuojančio rimo, metro ir pan.):

Per lauką atėjo šią naktį rugsėjis,
Paklausė: žmogau, ką pasėjai?
Tylėjau. O ką atsakyti man tau?
Aš nieko nesėjau - kirtau.

Šunims aš kirtau per blakstienas,
Kirtau pilna burna prie stalo,
Ir krisdavo nukirstos dienos - 
Tokios žalios.

Tylėjo... Nuėjo per lauką rugsėjis
Ir balsas - ten - tolimas girdis:
Tasai, kurs kadaise čia viską pasėjo, - 
Ateis šiąnakt kirsti...

(Finalas, 108 p.)

Bet nemažai šioje knygoje pasitaiko kad ir tokių poezijos gilumų:

Skraido lapai - laiškai rudeniniai...
Supas trys pasikorę vorai...
Aš kad spirsiu vienam į šikynę:
- Kas tau yr! A gyvent negerai?

(Rudens rūpesčiai, 725 p.)

Taigi ateinantis su šaukštu Erlickas - jau grasinimas (lietuvių literatūrai). Taip ir matau šį poetą - mosuojantį šiuo stalo įrankiu, einantį į gatvę kreivą ir praeiviui ant kaktos rašantį Naujų laikų literatūrą (Naktis be M., 482 p.) bet taip nieko naujo ne(be)pasakantį. 



Juozas Erlickas - Ateinu su šaukštu, Tyto alba, 2011 m., red. Rūta Niauronytė
  


Komentarų nėra:

Rašyti komentarą